Vaistinės ir vaistai

Vaistinės

Vaistinė – specializuota parduotuvė, veikianti sveikatos apsaugos sistemoje, kurios pagrindinė funkcija yra suteikti farmacinę paslaugą bei išduoti vaistus (receptinius ir nereceptinius) ir kitas medicininės paskirties prekes: higienos prekes, vitaminus, maisto papildus, tvarsliavą ir pan. Kai kurios vaistinės taip pat užsiima vaistų gamyba. Pagrindiniai vaistinės darbuotojai yra vaistininkas ir farmakotechnikas, taip pat yra vadybininkai, vaistininko padėjėjai ir kiti darbuotojai (priklausomai nuo vaistinės dydžio). Dauguma vaistinių dirba įprastiniu darbo režimu (nuo ryto iki vakaro), tačiau kai kurios dirba visą parą

Vaistinės Lietuvoje

Rašytiniuose šaltiniuose vaistinės minimos tik nuo XVI a., anksčiau didikus bei kilmingus gyventojus aprūpindavo gydytojai. Pirmoji vaistinė Lietuvoje įsteigta Aleksandro Bolinskio 1506 metais. Kiek vėliau Lenkijos karalius ir Lietuvos kunigaikštis Žygimantas išleido įsakymą apie vaistinių kontrolę - jas turėjo patikrinti medicinos daktarai, kad vaistai būtų gaminami tiksliai pagal receptą. XVI a. pab. Žygimantas taip pat nustatė vaistų kainas ir atleido vaistininkus nuo įvairių mokesčių. Pirmosiose vaistinėse buvo pardavinėjamos vaistažolės, brangakmeniai, džiovintos gyvūnų dalys, gyvačių nuodai, taukai, užsienietiškos prekės - muilas, vynas, prieskoniai - ir tuo jos priminė viduramžių Europos vaistines. Norint atidaryti naują vaistinę reikėjo gauti karaliaus ar kito aukšto valdžios atstovo leidimą. Būdavo suteikiamas ir leidimas prekiauti alkoholiu, kuris labai papildydavo vaistinių iždus, bet 1764 metais uždraudus pardavinėti alkoholį vaistinėse, jų pajamas ženkliai smuko. XIX a. naujų vaistinių steigimą pradėjo kontroliuoti gydymo valdyba. Didėjant reikalavimams vaistinių steigimas sulėtėjo. Vaistinės buvo suskirstytos į kaimo ir normalias. Didesniuose miestuose buvo vaistų parduotuvės, kuriose pardavinėjami patentuoti vaistai ir sanitarijos priemonės.

Farmacija ir vaistininkai

Viduramžių Lietuvos vaistininkai neturėjo aukštojo išsilavinimo, bet buvo atitinkamai paruošiami cechuose. Kandidatas į vaistininkus turėjo keletą metų dirbti visus darbus pas vaistininką kaip mokinys, vėliau keletą metų kaip jo padėjėjas. Baigęs tokius mokslus, važiuodavo pas kitą vaistininką todėl mokslas užtrukdavo. Vaistininkų cechas nuo kitų skyrėsi tuo, kad iš narių buvo reikalaujam mokėti lotynų kalbą ir nesudarė organizuoto cecho su savais įstatais ir taisyklėmis. Jie rėmėsi nerašytais įstatais ir tradicijomis. Vaistininkai buvo laikomi ne amatininkais, o prekybininkais. Farmacija Lietuvoje dėstyti pradėta 1785 metais, kai chemijos profesorius J. Sartoris VU Medicinos fakultete pradėjo dėstyti farmacijos kursą. 1810 metais buvo įsteigta Farmacijos ir Farmakologijos katedra. Vaistininko paruošimas trukdavo 3 metus, labai gerai išlaikę egzaminus gaudavo provizoriaus, prasčiau išlaikę - I arba II klasės vaistinės gizelio laipsnį. Vilniaus medicinos draugijoje 1843 metais buvo įsteigtas farmacijos skyrius.

Vaistai

Vaistas, vaistinis preparatas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai. Vaistams taip pat priskiriamos vaistinės medžiagos arba jų deriniai, kurie gali būti vartojami ligų diagnostikai in vivo arba fiziologinėms funkcijoms grąžinti, koreguoti arba modifikuoti. Pagal LR Farmacijos įstatymą [1] apibrėžiamas kaip: Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.

vaistų skirstymas

Vaistai skirstomi į etinius ir generinius. Etiniai (patentiniai) vaistai - pagal naujai sukurtą ir užpatentuotą formulę pagaminti vaistai. Tokiems vaistams sukurti yra skiriamos didelės investicijos, atliekami moksliniai tyrimai, kurie paprastai trunka iki 15 metų. Etinės kompanijos turi išskirtines teises pardavinėti patentuotus vaistus rinkoje. Tokie vaistai neturi tiesioginių konkurentų patento galiojimo laikotarpiu. Generiniai vaistai - jau esančių vaistų kopijos, kurias galima parduoti su savo prekės ženklu. Generiniais vaistai tampa, pasibaigus etinio vaisto patentui. ES ir Lietuvoje patentas išduodamas 15-iai metų. Atskirai kategorijai priskiriami homeopatiniai vaistai. Nors jie registruojami kaip vaistiniai preparatai, tačiau juos registruojant nereikalaujama mokslinių įrodymų dėl jų efektyvumo. Lietuvoje parduodami vaistai turi būti registruojami vaistų registre, kurį galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tinklpyje.

Ligos

Liga – organizmo veiklos sutrikimas. Sergančiame žmogaus organizme funkcionuoja visi organai ir sistemos, tačiau sutrinka gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, sumažėja ar visai pranyksta darbingumas Išorinės (egzogeninės) Fiziniai veiksniai Cheminiai veiksniai Biologiniai veiksniai Psichiniai veiksniai Vidinės (endogeninės) Pakitęs organizmo reaktyvumas Organų sistemų įgimtas funkcinis silpnumas Laikotarpiai Inkubacinis Trunka nuo priežasties ar žalingo veiksnio poveikio pradžios iki pirmųjų ligos reiškinių. Prodrominis Trunka nuo pirmųjų ligos požymių iki išsiplėtojimo (nuo kelių valandų iki savaitės). Kliniškai ryški liga Laikotarpis trunka nuo kelių dienų (pvz., sergant gripu) iki kelių dešimčių metų (pvz., sergant sifiliu, tuberkulioze). Jo metu atsiranda visi ligai būdingi simptomai. Ligos baigtis Gali būti staigi (krizė) arba lėta (lizė). Galimos ligos baigtys: Pasveikimas Visiškas – organizmas likviduoja buvusius pakitimus Nevisiškas – lieka struktūrinių arba funkcinių pakitimų, pvz., amputavus galūnę Perėjimas į patologinę būklę – pvz., po endokardito atsiranda širdies yda. Kartais liga komplikuojasi – atsiranda papildomų patologinių pakitimų (pvz., skarlatina dažnai komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu) Mirtis Skirstymas Vėjaraupiai Pagal trukmę Ūminės – prasideda staigiai, greitai atsiranda ligos simptomų, trunka 2-3 savaites (pvz., difterija, gripas, šiltinės, tymai) Lėtinės – prasideda pamažu, būna pagerėjimų ir paūmėjimų, trunka virš 6 savaičių (pvz., aterosklerozė, reumatas) Pagal etiologinį faktorių Infekcinės Psichinės Genetinės Kitokios Pagal gydimo būdą Chirurginės Terapinės Pagal sergančiųjų lytį Moterų Vyrų Pagal sergančiųjų amžių Vaikų Suaugusiųjų Pagal giminingus simptomus (nozologinis skirstymas)